2018 - 2019

Spalio 16 – oji – Pasaulinė maisto diena
Šventės karalienė - kruopa

                      Spalio 16-oji - diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į tai, ką, kada ir kaip mes valgome. Ji minima siekiant informuoti visuomenę apie pasaulio maisto trūkumo problemą, netinkamą ir nesubalansuotą mitybą bei skurdą. Vienose šalyse jos tikslas -  kovoti su badu, kitose – su prasta mityba ar išmetamo maisto kiekiu.

                      Minint Pasaulinę maisto dieną, Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje organizuoto renginio tikslas- daugiau dėmesio skirti sveikos mitybos įpročiams ugdyti. Juk žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei sveika mityba yra bene svarbiausia. Renginio tema – „Šventės karalienė – kruopa“.  Šventę organizavo  profesijos  mokytojos D. Šakienė ir S.Čiuželienė. Pasak mokytojos Dalios, ši šventė mokykloje organizuojama jau dvyliktus metus.

                      Ši diena buvo ypatinga. Literatų būrelio nariai (vad. R.Ivaškevičienė) paruošė stendą su įvairių kruopų pavyzdžiais ir aprašymais, vyko pokalbiai, diskusijos. Šventę vedė trečio kurso maisto ruošimo specialybės moksleivės Guoda ir Sandra. Jos priminė šventės prasmę, papasakojo, kokią naudą organizmui turi kruopos. Kruopa – unikalus geležies, kalcio ir kitų maistingų medžiagų šaltinis. Maistas, kurio sudėtyje yra kruopų, gerina nuotaiką, stimuliuoja smegenis ir skatina emocinę ištvermę. Šventės vedančiosios dar priminė, kad Pasaulinės maisto dienos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sveiką mitybą, kurią lemia trys pagrindiniai principai – nuosaikumas, įvairovė ir subalansavimas.

                      Mokyklos fojė stalai buvo gausiai padengti įvairių patiekalų, kurių pagrindinė sudedamoji dalis- kruopa: avižiniai sausainiai, keksiukai, perlinių kruopų košės, mišrainės, įdarytos paprikos, grikių sausainiai, manų kruopų pyragai, apkepai, pyragėliai su ryžiais. Prie kai kurių patiekalų  buvo padėti receptai. Grupių atstovai  papasakojo, ką gamino, iš ko ir kaip. Kiti uždavė mįslę, kurią įminus buvo įteiktas prizas.

                      Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai A. Pocius šventės dalyviams ir organizatoriams įteikė padėkos raštus. Jis paskatino moksleivius toliau domėtis sveika mityba.

                      Šventės pabaigoje visi turėjo galimybę degustuoti patiekalus, paskanauti mokytojų rinktų vaistažolių arbatų, pasikeisti patikusių patiekalų receptais. Džiugu, kad mūsų mokykloje ši šventė tampa vis populiaresnė ir į ją įsitraukia vis daugiau moksleivių ir mokytojų.

Žydronė Paškevičienė

1 TV grupės moksleivė  

2017 - 2018

Išleistuvės

Atsisveikinome...

 

Tylus laukimas skleidžiasi lyg žiedas...

Varpelis štai atvėrė jau duris...

Kažkas, paėmęs kreidą,

Lentoje užrašė :

,,Sudie, mokykline svajone nuostabi...“

                      Birželio 27-ąją mokykloje vyko paskutinė šių mokslo metų šventė- absolventų išleistuvės. Į gyvenimo tolesnį kelią išlydėjome 119 moksleivių, kuriems buvo įteikti brandos atestatai, specialybės diplomai ir pluoštas padėkų.

                      Tarėme SUDIE visada kūrybingiems, atsakingiems 13 maisto ruošimo darbuotojų ir 7 padavėjų barmenų grupių moksleiviams ( auklėtoja D. Šakienė), visada pasitempusiems ir žaviems 20 elektrikų ir 7 žemės ūkio gamybos verslo darbuotojų grupių moksleiviams ( auklėtojas V. Čėsna), visada rimtiems ir geranoriškiems 20 statybininkų grupės moksleiviams (auklėtojas R.Mikalauskas), visada pozityviai nusiteikusiems 8 apskaitininkų-kasininkų grupės moksleiviams

( auklėtoja R. Adomaitienė).

                      Išleistuvės... Diplomų įteikimas... Ateina kas metai, bet vis kitiems.  Tai metas, kai mažasis princas ar mažoji princesė užauga... Atėjo metas eiti pasitikti kitų iššūkių. Lai pasklinda Jūsų kelyje gėris, grožis. Sėkmės, geriausios kloties Jums .

Rasit visko- ir gero, ir blogo...

Rasit daug ką- kai ką prarasit...

Bet ieškokit savo kelio, paukščiai.

Kelio, kuris tarp dangaus ir žemės...

 

                                                                                                            R.Ivaškevičienė

Per kelis mėnesius pamatėme daug...

                      Dvidešimt pirmas amžius – nuolat besimokančių ir kūrybiškų asmenybių amžius. Todėl atminkime hebrajų patarlę: „Neapribok savo vaikų tik tuo, ko pats esi išmokęs, nes jie gimė kitu laiku“. Akivaizdi ugdymo netradicinėse erdvėse nauda ir pranašumas: daug vizualinės informacijos, daug praktiškų ir naudingų patarimų žmogaus kasdienybei, integruotos pamokos neįprastoje aplinkoje padeda skatinti mokinių motyvaciją. Dažniausiai mokinį  mokome atskyrę nuo gamtos, nuo jutiminio pasaulio, įrėminę tarp keturių sienų, tarp kėdės ir suolo, kaldami sausas žinias. Visi žinome, kad geriausiai išmokstame ir suvokiame tada, kai pajaučiame, paliečiame, pamatome. Kiekvienas mokslas yra negyvas ir sausas, jeigu jis yra tik knygose. Skirtingai nuo mokymosi iš vadovėlių, kur surašytos iš anksto žinomos tiesos, kiekvienas moksleivis gali viską atrasti pats.

                       Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos vienuoliktokai, 22st grupės moksleiviai, lydimi auklėtojos R.Ivaškevičienės, pamatė išties nemažai. Dar pavasario pradžioje  vykome į Lietuvos kelių muziejų (labiau žmonėms žinomą, kaip Vievio kelių muziejų), kuris buvo atidarytas 1995 m., minint automagistralės Vilnius–Kaunas 25 metų sukaktį. Muziejuje sukaupta daug vertę turinčių eksponatų, pradedant nuo Romos imperijos laikų iki šių dienų. Eksponuojami senieji Lietuvos žemėlapiai, nuotraukų albumai, knygos, žurnalai apie kelių tiesimą, senieji kelininkų naudoti įrankiai kelių tiesimui, apavas, priešvibraciniai batai, klumpės, mažai žinomos čempės, kurias gamindavo iš padangų gumos, „ožiukas“, naudotas auliniams batams nuo kojų numauti. Demonstruojami senolių kelių tiesimo plaktukai „špicokai“, medinė tvoklė – poliams įkalti ir kt.

Kelių muziejuje sukaupta ir etnografinė ekspozicija: kelininkų senieji namų apyvokos reikmenys, buities daiktai ir darbo įrankiai.

                      Vilniuje lankėmės Signatarų namuose, kur mus pasitiko buvęs mūsų moksleivis Tomas Kulešius, šiuo metu studijuojantis istoriją ir dirbantis gidu. Atnaujintoje ekspozicijoje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo. Prieš šimtą metų būtent čia, šiame pastate, gimė mūsų laisvė. 20 vyrų išdrįso paskelbti nepriklausomybę be jokių išlygų. Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.

                      O pirmą vasaros dieną, kuomet termometro stulpelis buvo gerokai šoktelėjęs virš +20 ,  vykome į Kruonio  hidroakumuliacinę elektrinę – vienintelę hidroakumuliacinę elektrinę Baltijos šalyse, veikiančią Lietuvos energetinėje sistemoje. 1992 m.  buvo paleistas pirmasis agregatas. Susipažinome su sudėtingu inžineriniu hidrotechniniu kompleksu, turinčiu dvi vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus.

Ne tik pasisemti edukacinių žinių, bet ir galimybę pasimėgauti poilsiu turėjome apsilankę Birštono kurortiniame mieste. Mankštinomės treniruoklių parke, vaikštinėjome Nemuno pakrante, grožėjomės Vytauto parku, kopėme į Vytauto kalną, skanavome mineralinio vandens iš biuvetės, nepamiršome aplankyti skulptūros rašytojui B.Sruogai.

Manau, kad mokiniams pamokos netradicinėse erdvėse – sielos atgaiva. Jose ugdomas ne tik vaikų kūrybiškumas, bet ir taiklus mąstymas, reikalingas hipotezių kėlimui, išvadų darymui. Ne tik mokiniai turi galimybę išbėgti iš mokyklos erdvės ir pajusti netradicinės pamokos džiaugsmą, bet ir mes, mokytojai, įsitraukiame į didelį kūrybinį darbą kartu su vaikais.

Rita Ivaškevičienė

,,Jau sAulelė vėl atkopdama budina svietą...“ (K.Donelaitis)

          Šv. Velykos-tai svarbiausioji krikščioniškojo pasaulio šventė, Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirties minėjimas.Velykos yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

          Didžiausia Velykų šventenybė - dažyti kiaušiniai. Kaip pumpurai ir grūdai, jie patys vaizdžiausi gyvybinių pradų telkiniai, gyvybės pradžios branduoliai. Ant stalo buvo statoma eglės šaka arba eglutė, kurios šakose įtaisydavo 9-12 ar daugiau lizdų su kiaušiniais, skirtais dovanoms. Eglutę papuošdavo iš tešlos keptais paukščiukais, išsprogdinto beržo šakelėmis, spalvotais popierėliais.Velykų stalą gausiai nukraudavo valgiais. Ant jo turėjo puikuotis margučiai, kiaulės galva arba paršelis, pagražintas žalumynais, sūris, sviestas, žvėriena ir net keptas ėriukas! Vaišintis pradėdavo nuo kiaušinių. Jais susidauždavo vieni su kitais arba vieną nulupę padalindavo kiekvienam linkėdami sėkmės ir sveikatos. Vakarais prie namų pasirodydavo lalaulininkai - kaimo vyrai su muzika ir dainomis sveikinantys namų šeimininkus bei jų dukras, linkėdami laimės ir sėkmės. Už sveikinimus jie gaudavo margučių, pyragų, mėsos...

          Šios gražiausios pavasario šventės proga linkim tikėjimo ir begalinio džiaugsmo. Tegul giedra ir viltinga nuotaika aplanko Jūsų namus ir širdis bei įkvepia naujiems, prasmingiems darbams.

                                                                                                           Literatų būrelio informacija

Kalbų dienos mokykloje

          Vasario 16 – kovo 11 dienomis Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje vyko renginiai, skirti lietuvių kalbos dienoms. Renginių tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti šio dalyko mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje.

          Iki šių dienų mes mename žmones, paaukojusius savo gyvenimą Lietuvos kultūros, raštijos ir kalbos labui. Nepabijojusius kai kada net rizikuoti gyvybe dėl savo tautos žmonių. Kartu jie aukojo savo sveikatą, ramybę ir laisvę. Visi jie nuveikė didelį darbą ir ši kova nebuvo beprasmė. Daug jų, rašytojų, kalbininkų, bebaimių knygnešių ir paprastų jiems talkinusių žmonių, seniai amžinu miegu miega savo žemelėj, tačiau atmintis apie jų nuveiktus darbus, padėjusius išsaugoti tautos egzistavimo pagrindą – kalbą bei spausdintą žodį – gyva ligi šiol.Tad kiekvieną pavasarį mokykloje vyksta keli iti svarbūs projektai.

          Trumpai apie juos. Rinkome dailiausios rašysenos savininkę ir savininką. Merginų kategorijoje  prizines vietas pelnė Evelina Zagurskaitė (15mr), Neringa Adukaitė (14 mr), Brigita Jutkevič (8 pb). Vaikinų kategorijoje – Modestas Selevas (9 žū), Julius Lebednykas (9 kl.), Povilas Rikteris (8 žū). Konkursą ,,Raštingiausias mokyklos moksleivis” laimėjo dvyliktokas Aringas Girdžius (21 st).Itin aktyviai konkurse ,,Literatūros kūrinio iliustracija” dalyvavo 9-10 klasių moksleiviai. Ačiū ne tik jiems, bet ir visiems, kurie noriai prisidėjo prie lietuvių kalbos dienos renginių. Šios dienos dar kartą įrodė, kad ,,mes savo lietuviškam žody gyvi…“

Literatų būrelio informacija  

Po rajoną pasižvalgius...

          Šie metai svarbūs tuo, kad minime mūsų valstybės atkūrimo 100-metį.Nors vasario 16-oji jau praėjo, tačiau nereiškia, kad mes pamiršome savo pažadus ir gražiai skambėjusias idėjas. Mūsų bendruomenė nusprendė prisidėti prie akcijos ,,Idėja Lietuvai“ ir aplankyti 100 istoriniu, kultūriniu, tautiniu požiūriu svarbių Lietuvos vietų.

          Dažnai keliaujame. Toli keliaujame. Tačiau kartais įdomu pradėti nuo savo šaknų, nuo savo kiemo. Tad 22 st grupės moksleiviai (aukl. R.Ivaškevičienė) nusprendė dieną skirti gilesniam susipažinimui su Kaišiadorių rajonu. Aplankėme 14 objektų: pradedant Rumšiškėmis (Šv. Onos koplyčia, J.Aisčio kapas, paminklas A.Baranauskui, Šv.arkangelo Mykolo bažnyčia), pakeliui arbatos pertraukėlei stabtelint ant Mergakalnio (Dovainonių atodanga), aplankant Žaslių Šv.Jurgio bažnyčią, šventoriuje esantį kardinolo V.Sladkevičiaus motinos kapą bei Guronių kaime jo gimtinę, baigiant Paparčiuose esančiais svarbiais objektais (piliakalnis, dominikonų vienuolyno likusi siena bei koplyčia, Aušrinės Marijos vienuolynas).

          Gyvenimas eina gana greitai. Jei nesustoji ir neapsidairai, gali daug ką praleisti... Tad kviečiame išnaudoti kiekvieną laisvą minutę ir keliauti.

Literatų būrelio informacija